(Ištrauka iš leidinio PO OBELIM)

„RYT PARAŠYSIU APIE PASIRUOŠIMĄ PYRAGŲ KONKURSUI“, – pasakiau ir čia pat nutariau, kad toks skyrelis būtinai turi atsirasti ir šiame leidinyje.
Jau redaguojame savo virtuvės užrašus. Į Obuolines vyksime su susegtu senjorų virtuvės istorijų leidinuku. Klausydamasi, kiek daug visko aptariame ir kiek daug įvyksta per tas tris valandas kiekvieną savaitę, pagalvojau: norisi išsaugoti bent dalį paties proceso. Ne tik tai, ką prisiminėme, užrašėme ar pagaminome, bet ir tai, kaip ruošiamės tam, kas dar tik bus.
Vakar mudvi su Giedre vėl susitikome su projekto moterimis. Leontina pirmoji apsisprendė dalyvauti obuolių pyragų konkurse. Nedrąsiai, bet jau linksta kepti savo didįjį pyragą ir Staselė. Kitos moterys vyks palaikyti saviškių, o prie stalo jau prasidėjo rimtos vaišių ir darbų dalybos: kas ką iškeps, susuks, suteps ir atsiveš senjorų stalui. Netrukus nebebuvo kur nė įsiterpti – turėsime sumuštinukų, vištienos vyniotinį, pyragų, įvairiausių arbatų ir kavos. Senjorių stalas, regis, jau pradėjo pildytis čia pat, mums besikalbant.
Irena atsinešė obuolių skanėstą – taip kukliai pati jį pavadino, nors iš tiesų tai buvo kone karališkas pyragas, papuoštas šokoladu ir razinomis. Ant stalo atsirado ir dar vienos moters – jos vardą būtinai pasitikslinsiu – storas, drėgnas, sultingas pyragas, šiek tiek primenantis šimtalapį. Aš irgi atsinešiau ploną bemiltį obuolių apkepą su migdolų miltais, grietinėle ir jogurtu. Tačiau tas mano plonutis kepinys – lengvas ir greitai iškeptas, bet populiarumu akivaizdžiai pralaimėjo prieš moterų vaišių dosnumą.
Iš Nijolės gavau dovanų nėriniuotų staltiesių, žinokit, jaučiuosi lyg paveldėjusi grafaitės kraitį. Tik pažvelkite, kokie šviežiai krakmolyti grožiai! O iš Genovaitės parsisiunčiau visą neįprastų formų obuolių fotografijų galeriją. Virtuvėlėje pasikabinome Obuolinių plakatą, išskleidėme registracijos lapą ir pradėjome žymėtis, kas vyks į šventę, kas kada važiuos pirmyn ir kada norės grįžti.
O paskui pokalbis, kaip visada, pasuko savais keliais. Su Zita kalbėjomės apie Airiją, Jelena patarė aplankyti šiaurinius skardžius ir atidžiai rūšiuoti šiukšles. Kalbėjomės apie įkvėpimą ir nuogirdas. Apie keistas žmonių jungtis netikėtose temose, vietose, tokias, apie kurias, rodos, niekada nė nebūtum pagalvojęs. Su Giedre jau mokame tai atpažinti: mūsų pokalbių antradieniai su senjorėmis vis dažniau virsta tikrais nesibaigiančių vaišių ir pokalbių baliais. Ir šįkart balius pakvipo artėjančių Obuolinių pyragais.

Sabina